Artroskopija: kam ir kada jos gali prireikti?

Kreipėtės į gydytoją dėl skausmo sąnariuose ir jis informavo, kad jums bus atlikta atroskopija? Nebijokite. Tai chirurginė, tačiau daug nemalonių pojūčių nesukelsianti procedūra. Dažniausiai ji skiriama įtariant tam tikrus kelio sąnario pažeidimus, pavyzdžiui, plyšusį meniską. Atroskopija taikoma gydytojui jau atlikus pirminę apžiūrą, kraujo tyrimus, padarius rentgeno nuotraukas. Ši procedūra kartu yra ir būdas apžiūrėti sąnarį „iš vidaus“, ir sąnario operacija.

Artroskopija taip pavadinta dėl šios procedūros metu naudojamo nedidelio prietaiso su gale įtaisyta videokamera – atroskopo. Jis primena pieštuką ir leidžia chirurgui matyti, kas „dedasi“ jūsų kelyje ar kitame sąnaryje. Artroskopas į sąnarį „patenka“ per miniatiūrinius įpjovimus (5-10 milimetrų). Per videokamerą matomų vaizdų pagalba gydytojas gali įvertinti, kokio stiprumo ir kokie tiksliai yra sąnario pažeidimai. Artroskopija atliekama naudojant anastetikus, kurie yra suleidžiami į apatinę nugaros dalį. Tai vadinama spinaline nejautra. Pacientas nugaros apačioje iš pradžių jaučia šilumą, po to ji aptirpsta ir dėl to operacijos metu pacientas nejunta skausmo.

Lietuvoje artroskopija dažnai atliekama kaip menisko operacija. Stipriai įplyšus meniskui, jis pats savaime negali sugyti (jo nemaitina jokios kraujagyslės, nes jis jų neturi). Menisko operacija leidžia grįžti prie įprasto, o ne skausmo lydimo judėjimo per keletą savaičių. Plyšimai menisko srityje gali būti dvejopi: meniskas gali vos įplyšti arba visiškai atplyšti. Artroskopijos metu meniskas yra susiuvamas, jei pažeidimai nedideli, arba iš kelio pašalinamos menisko atplaišos, jei meniskas plyšo stipriai ir jo dalys atitrūko viena nuo kitos.

Meniskas gali plyšti aktyviai sportuojantiems arba atvirkščiai – sporto vengiantiems žmonėms, kurių sąnariai susilpnėję. Pagrindinė menisko plyšimo priežastis – netinkamas kremzlės elastingumas (jis gali būti per didelis arba per mažas). Kartais meniskas plyšta tarsi be priežasties, bet dažniausiai – patyrus  traumą. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad galėjo plyšti šis kremzlinis darinys: stiprus kelio skausmas, tinimas, diskomfortas judant (ypač tupiant), sąnario „užstrigimas“, paraudimas.

Menisko operacija yra „populiari“ tarp sportininkų, ypač dažnai atliekančių judesius, kai kojos yra stabilioje padėtyje, o kūnas labai greitai sukamas į kairę ar dešinę pusę. Todėl artroskopija dažnai atliekama futbolininkams, bėgikams, tenisininkams, kovos menų mėgėjams. Menisko plyšimo laipsnis gali svyruoti nuo nesunkaus iki sunkaus. Artroskopija reikalinga, kai pacientui diagnozuojamas vidutinio sunkumo arba sunkus plyšimas.

Kai plyšimas nesunkus, kelį skauda ir jis ištinsta, bet tai praeina per porą savaičių. Kai kelio skausmas jaučiamas pačiame jo centre arba kuriame nors viename šone, sukant koją, galima įtarti vidutinio sunkumo plyšimą. Meniskui plyšus stipriai, kelį ne tik skauda, bet netgi atrodo, kad jis pakeitė savo įprastą vietą, „išėjo“ iš jos.

Artrokopija gali būti atliekama ne tik plyšus meniskui, bet ir kelyje atsiradus laisvųjų kūnų, esant kelio girnelės pažeidimams. Taip pat ši operacija taikoma esant kitų sąnarių pažeidimams, pavyzdžiui, peties ar čiurnos, plyšus raiščiams. Apžiūra artroskopu ir pati operacija kartu sudėjus trunka nuo 30 iki 90 minučių.